Kad galėtumėte pasakyti, kad jūsų gyvenime yra tinkama pusiausvyra, turite būti geros fizinės, protinės ir emocinės formos. Psichikos sveikatos problemos yra tikros. Liūdna, kaip kai kurie žmonės depresiją ar nerimą laiko pasirinktais jausmais. Tiesą sakant, depresijos ar nerimo jausmas nėra pasirinkimas.
Tai nėra jūsų tiesiog priimtas sprendimas. Tai tiesiog nutinka ir tikrai sunku įveikti jausmą. Ir tai tik du psichikos sveikatos problemų pavyzdžiai, kurie ir toliau kelia nerimą daugeliui gyventojų.
Subalansuoto gyvenimo pasiekimas
Taigi, kas iš tikrųjų yra subalansuotas gyvenimas? Galimybė gyventi subalansuotai reiškia, kad jautiesi ramus. Jūs gyvenate harmoningą gyvenimą. Jaučiatės fiziškai, protiškai ir emociškai stabilūs. Reikia įdėti daug pastangų, kol kas nors ar kažkas gali jus nuvilti arba paveikti neigiamai.
Tačiau pusiausvyra skirtingiems žmonėms gali reikšti skirtingus dalykus. Tai gali būti susiję su šeimos gyvenimu, santykiais ar net karjera.
Pagal straipsnį iš Harvardo sveikatos leidykla:
Pusiausvyrą palaiko ir protas, ir kūnas. Ekspertai kalbėjo ir sakė, kad kūno rengyba yra puikus būdas pagerinti fizinę pusiausvyrą ir padėti jums išlikti ant kojų – tiesiogine to žodžio prasme.
Tačiau jie taip pat pabrėžė, kaip svarbu išlikti protiškai aktyviems, kad smegenys būtų sveikos. Juk protas verčia susimąstyti. Svarbu, kad nenukristų.
Kaip fizinis pasirengimas veikia psichinę sveikatą
Vieniems gali būti lengva išlaikyti fizinę formą, bet kitiems tai gali būti sunku. Taisyklės gana paprastos: gyvenkite aktyvų gyvenimo būdą ir maitinkitės sveikai. Jūs tikrai neprivalote būti sportininkas, kad būtumėte fiziškai pasirengę. Galite tiesiog mankštintis sporto salėje arba tiesiog kasdien bėgioti po apylinkes. Be to, jūs taip pat neprivalote būti mitybos specialistas, kad žinotumėte, kas jums yra sveika. Tiesiog valgykite mažomis proporcijomis ir valgykite daug vaisių ir daržovių.
Fizinis pasirengimas įvairiais būdais veikia psichinę sveikatą. Kai esi tinkamas, jautiesi gerai fiziškai. Tu taip pat gerai atrodai. Tai suteikia pasitikėjimo savimi. Taip pat galite palaikyti geresnius santykius su savo artimaisiais, nes galite užsiimti daugybe veiklos, kai esate fiziškai pasirengę.
Be to, sportuodami suteikiate sau laiko pagalvoti. Šį laiką galite panaudoti maldai ar meditacijai. Kai kurie žmonės nori mankštintis žiūrėdami televizorių; kiti tiesiog klauso muzikos. Turite valandą ar dvi, kurias kasdien galite skirti mankštai. Mankštinantis sunku atlikti kelias užduotis, todėl vienintelis dalykas, kurį tikrai galite padaryti, yra galvoti.
Pagal www.keyforhealth.net
Tiesą sakant, daugelis žmonių gali įrodyti, kad mankšta padeda jiems jaustis geriau protiškai ir emociškai.
Pavyzdžiui, jei išgyvenate širdies skausmą arba bandote atsikratyti darbo, galite sportuoti ir išgyventi visą stresą. Taip, tai veikia!
Tai ne jūsų pasirinkimas, jei jums gyvenime atsitiks blogų dalykų. Tai ne jūsų kaltė, jei jaučiatės prislėgtas ar nerimastingas. Galite jaustis taip, lyg liktų be jokio pasirinkimo, bet jūs visiškai kontroliuojate savo gyvenimą. Galite pabandyti išlaikyti savo gyvenimo pusiausvyrą būdami psichiškai ir fiziškai sveiki tuo pačiu metu.
Ar fiziniai pratimai gerina protinius gebėjimus?
Taip, buvo įrodyta, kad fiziniai pratimai gerina protinius gebėjimus ir skatina bendrą pažinimo funkciją. Reguliarūs fiziniai pratimai suteikia daug naudos smegenims ir psichinei gerovei.
Štai keletas būdų, kuriais fiziniai pratimai gali pagerinti protinius gebėjimus:
- Patobulinta pažinimo funkcija: Reguliarus pratimas buvo susijęs su pagerėjusia pažinimo funkcija, įskaitant geresnę atmintį, dėmesį ir apdorojimo greitį. Pratimai padidina kraujotaką ir deguonies tiekimą į smegenis, skatina smegenų ląstelių augimą ir ryšį.
- Pagerėjusi nuotaika ir sumažintas stresas: Pratimai skatina endorfinų, kurie yra natūralios nuotaiką gerinančios cheminės medžiagos smegenyse, išsiskyrimą. Tai taip pat sumažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, gamybą. Įrodyta, kad reguliari mankšta palengvina depresijos, nerimo ir streso simptomus, todėl pagerėja psichinė savijauta.
- Padidėjęs neuroplastiškumas: Nustatyta, kad pratimai sustiprina neuroplastiškumą, ty smegenų gebėjimą užmegzti naujus ryšius ir persitvarkyti. Tai gali pagerinti mokymąsi, pažinimo lankstumą ir prisitaikymą.
- Patobulinta smegenų struktūra: Fiziniai pratimai buvo susiję su struktūriniais smegenų pokyčiais, įskaitant padidėjusį tūrį regionuose, susijusiuose su atmintimi ir pažinimo funkcija. Reguliarus pratimas gali paskatinti naujų neuronų augimą, sustiprinti esamus ryšius ir sustiprinti bendrą smegenų struktūros vientisumą.
- Pagerintas miegas: Įrodyta, kad pratimai pagerina miego kokybę, o tai būtina optimaliai pažinimo funkcijai. Pakankamas ir ramus miegas palaiko atmintį, problemų sprendimo gebėjimus ir bendrą protinę veiklą.
- Padidėjęs dėmesys ir dėmesys: Nustatyta, kad fizinis aktyvumas padidina susikaupimą ir dėmesį. Tai gali padėti pagerinti koncentraciją ir sumažinti blaškymąsi, leisdama asmenims geriau įsitraukti į pažinimo užduotis ir išlaikyti protinį aiškumą.
- Sumažėjusi pažinimo nuosmukio rizika: Reguliarus pratimas buvo susijęs su sumažėjusia su amžiumi susijusių pažinimo funkcijų pablogėjimo ir neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga ir demencija, rizika. Fizinis aktyvumas palaiko smegenų sveikatą, nes mažina uždegimą, gerina kraujotaką ir skatina naujų smegenų ląstelių augimą.
- Patobulinta vykdomoji funkcija: Vykdomosios funkcijos, įskaitant sprendimų priėmimą, problemų sprendimą ir impulsų kontrolę, gali būti patobulintos reguliariai mankštinantis. Pratimai padeda sustiprinti prefrontalinę žievę – smegenų sritį, atsakingą už vykdomąsias funkcijas.
- Padidėjęs smegenų neurotrofinis faktorius (BDNF): Įrodyta, kad mankšta padidina BDNF – baltymo, kuris palaiko smegenų ląstelių augimą ir išlikimą, gamybą. Didesnis BDNF lygis yra susijęs su geresne pažinimo funkcija ir sumažėjusia psichikos sveikatos sutrikimų rizika.
Svarbu pažymėti, kad pratimų tipas, trukmė ir intensyvumas gali turėti įtakos jo poveikiui protiniams gebėjimams. Tiek aerobiniai pratimai, kaip bėgiojimas ar plaukimas, tiek jėgos lavinimo pratimai parodė teigiamą poveikį pažinimui. Siekite kardio ir jėgos pratimų derinio, kad gautumėte optimalią naudą smegenų sveikatai.
Pagal www.keyforhealth.net
Reguliarūs fiziniai pratimai gali teigiamai paveikti protinius gebėjimus, įskaitant pažinimo funkciją, nuotaiką, susikaupimą ir bendrą smegenų sveikatą. Pratimų įtraukimas į savo kasdienybę gali būti vertinga strategija protiniams gebėjimams stiprinti ir sveiko proto skatinimui.
Nuoseklaus mankštos rutinos kūrimas
Pradėkite nuo mažų, pasiekiamų žingsnių
Nuoseklios mankštos rutinos kūrimas prasideda nuo mažų, įveikiamų tikslų išsikėlimo. Pradėti nuo trumpų užsiėmimų, pavyzdžiui, 10–15 minučių per dieną, padeda išsiugdyti įprotį neapkraunant kūno ar proto. Palaipsniui didinkite trukmę ir intensyvumą, gerėjant jūsų fizinei formai. Toks požiūris sumažina traumų ir perdegimo riziką.
Pasirinkite jums patinkančias veiklas
Užsiimant fizine veikla, kuri jums teikia malonumą, padidėja tikimybė išlaikyti nuoseklumą. Nesvarbu, ar tai vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai ar joga, mėgavimasis judėjimu padeda mankštai atrodyti mažiau kaip prievolei. Įvairovė taip pat padeda išlaikyti rutiną gaivią ir padeda išvengti nuobodulio, kuris gali sutrikdyti motyvaciją.
Planuokite treniruotes kaip svarbius susitikimus
Treniruotės laiką laikykite fiksuotu susitikimu savo dienos kalendoriuje. Konkretaus laiko tarpsnio mankštai rezervavimas padeda ugdyti discipliną ir užtikrina, kad fiziniam pasirengimui teikiate pirmenybę tarp kitų įsipareigojimų. Šį įprotį gali sustiprinti priminimų nustatymas arba fitneso programėlių naudojimas.
Sumaišykite skirtingus pratimų tipus
Įtraukiant kardio, jėgos lavinimo ir lankstumo pratimus, subalansuojamas fizinis vystymasis. Kardio treniruotės gerina širdies sveikatą ir ištvermę, jėgos treniruotės stiprina raumenis ir palaiko medžiagų apykaitą, o lankstumo pratimai sumažina traumų riziką ir pagerina judrumą. Šių tipų kaitaliojimas palaiko susidomėjimą ir palaiko bendrą savijautą.
Įsiklausykite į savo kūną ir ilsėkitės, kai reikia
Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno signalus, kad išvengtumėte pervargimo ir traumų. Poilsio dienos leidžia raumenims atsigauti ir sumažinti protinį nuovargį. Įtraukite aktyvų atsigavimą, pavyzdžiui, lengvą tempimą ar vaikščiojimą, kad išliktumėte aktyvūs be įtampos.
Stebėkite pažangą ir švęskite svarbius etapus
Treniruočių ir jų rezultatų stebėjimas padeda išlaikyti motyvaciją. Naudokite žurnalus, programėles ar paprastus kontrolinius sąrašus, kad užsirašytumėte trukmę, pratimus ir savo savijautą. Švęskite svarbius etapus, pavyzdžiui, savaitės treniruočių pabaigą ar naujo asmeninio rekordo pasiekimą, kad sustiprintumėte teigiamus įpročius.
Būkite lankstūs ir koreguokite savo rutiną
Gyvenimo pokyčiai gali pareikalauti pakeisti jūsų mankštos planą. Prireikus pritaikykite savo rutiną, pavyzdžiui, keiskite treniruočių laiką, išbandykite naujas veiklas arba koreguokite intensyvumą. Lankstumas padeda išvengti nusivylimo ir užtikrina, kad jūsų rutina būtų tvari.
Nuoseklios mankštos rutinos formavimas reikalauja mažų žingsnelių, malonios veiklos, suplanuoto tvarkaraščio, įvairovės, poilsio, progreso stebėjimo ir lankstumo. Toks subalansuotas požiūris padeda susikurti ilgalaikius įpročius, kurie palaiko fizinį pasirengimą ir psichinę sveikatą.
Proto ir kūno praktikos: joga ir pilatesas
Fizinio judėjimo derinimas su protiniu susikaupimu
Joga ir Pilatesas yra proto ir kūno praktikos, jungiančios fizinį aktyvumą su protiniu susikaupimu. Šios veiklos pabrėžia kontroliuojamą kvėpavimą, tikslius judesius ir kūno sąmoningumą. Šis ryšys padeda sumažinti stresą, pagerinti susikaupimą ir skatinti atsipalaidavimą, tuo pačiu stiprinant raumenis ir didinant lankstumą.
Jogos nauda gyvenimo pusiausvyrai
Joga teikia daug naudos tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Tai pagerina lankstumą, pusiausvyrą ir raumenų jėgą atliekant įvairias pozas. Reguliarus praktikavimas taip pat mažina streso lygį, skatindamas gilų kvėpavimą ir sąmoningumą. Joga gali padėti nuraminti protą, sumažinti nerimą ir pagerinti miego kokybę, o visa tai prisideda prie geresnės gyvenimo pusiausvyros.
Pilatesas korpuso jėgai ir laikysenai
Pilateso užsiėmimai sutelkia dėmesį į pagrindinių raumenų, įskaitant pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens raumenis, stiprinimą. Tvirtas liemuo palaiko taisyklingą laikyseną ir sumažina traumų riziką kasdienės veiklos ir kitų mankštos formų metu. Pilateso pratimai gerina raumenų tonusą ir koordinaciją, kartu didindami kūno suvokimą, o tai naudinga tiek fizinei, tiek psichinei gerovei.
Kaip pradėti praktikuoti jogą ir pilatesą
Pradėti nuo pradedančiųjų užsiėmimų ar vaizdo įrašų su gidu gali padėti sukurti tvirtą jogos ar Pilateso pagrindą. Daugelyje studijų ir internetinių platformų siūlomi užsiėmimai, pritaikyti įvairaus lygio sportininkams. Svarbu įsiklausyti į savo kūną, tobulėti savo tempu ir vengti skausmo. Nuolatinė praktika, net ir vos 15–30 minučių kelis kartus per savaitę, gali duoti pastebimos naudos.
Kvėpavimo ir sąmoningumo technikos
Tiek joga, tiek Pilatesas apima kvėpavimo technikas, kurios padeda atsipalaiduoti ir susikaupti. Gilus, kontroliuojamas kvėpavimas padeda sumažinti širdies ritmą ir streso hormonus. Sąmoningumo praktikos šių pratimų metu pagerina protinį aiškumą ir emocinę pusiausvyrą. Mokymasis tinkamai kvėpuoti judesio metu didina ištvermę ir mažina įtampą.
Prieinamumas ir pritaikomumas
Joga ir Pilatesas tinka įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Modifikacijos ir rekvizitai, tokie kaip blokeliai, diržai ar pagalvėlės, palengvina ir padaro pozas saugesnes. Šis pritaikomumas leidžia žmonėms, turintiems skirtingą fizinę būklę ar apribojimus, dalyvauti praktikoje ir gauti naudos iš jos.
Bendro gyvenimo pusiausvyros gerinimas
Reguliarus jogos ar Pilateso užsiėmimas padeda palaikyti subalansuotą gyvenimo būdą, derinant fizinį pasirengimą su psichine ramybe. Šie pratimai padeda atpalaiduoti įtampą, pagerinti kūno suvokimą ir sustiprinti organizmą, taip prisidedant prie sveikesnės ir labiau subalansuotos būsenos.
Pagal www.keyforhealth.net
Joga ir Pilatesas siūlo galingus įrankius tiek kūnui, tiek protui lavinti. Jų judesio, kvėpavimo ir sąmoningumo derinys sukuria subalansuotą požiūrį į fizinį pasirengimą ir psichinę sveikatą.
Natūralių papildų naudojimas palaikymui
Natūralių papildų vaidmuo sveikatai
Natūralūs papildai gali suteikti papildomos paramos fizinei ir psichinei sveikatai. Juose dažnai yra augalų ekstraktų, vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų, kurios padeda pagerinti energiją, sumažinti stresą ir skatinti atsigavimą. Papildai nepakeičia subalansuotos mitybos, tačiau gali užpildyti mitybos spragas ir pagerinti bendrą savijautą.
Įprasti natūralūs energijos ir gyvybingumo papildai
Yra žinoma, kad tam tikri natūralūs papildai padidina energijos lygį ir fizinę ištvermę. Tokie ingredientai kaip ženšenis, žaliosios arbatos ekstraktas ir adaptogeninės žolelės padeda organizmui geriau reaguoti į fizinį ir protinį stresą. Šie papildai gali pagerinti ištvermę treniruočių metu ir sumažinti nuovargio jausmą.
Papildai, palaikantys psichinę sveikatą
Kai kurie natūralūs papildai turi raminamąjį poveikį ir padeda išlaikyti gerą nuotaiką. Pavyzdžiui, magnis padeda reguliuoti nervų sistemą ir mažinti nerimą. Omega-3 riebalų rūgštys palaiko smegenų funkciją ir nuotaikos pusiausvyrą. Žolelių papildai, tokie kaip valerijono šaknis ir ramunėlės, skatina atsipalaidavimą ir geresnį miegą.
Kokybės ir saugos svarba
Norint užtikrinti saugumą ir veiksmingumą, labai svarbu pasirinkti aukštos kokybės papildus. Ieškokite produktų, kurie buvo išbandyti trečiųjų šalių laboratorijose ir kurių sudedamosios dalys yra aiškiai nurodytos. Venkite papildų su dirbtiniais priedais, užpildais ar per didelėmis dozėmis. Prieš pradedant vartoti bet kokį papildą, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų ar vartojantiems vaistus.
Maisto papildų vartojimas kaip sveikos rutinos dalis
Maisto papildai geriausiai veikia, kai derinami su sveiku gyvenimo būdu. Subalansuota mityba, reguliari mankšta, pakankamas miegas ir streso valdymas yra gyvenimo pusiausvyros pagrindas. Papildai gali padėti siekti šių pastangų, bet neturėtų jų pakeisti.
Požymiai, kad jums gali būti naudingi papildai
Galite apsvarstyti natūralius papildus, jei jaučiate energijos trūkumą, miego sutrikimus ar didelį stresą. Be to, padidėjusio fizinio ar protinio aktyvumo laikotarpiais papildai gali padėti jūsų kūnui atsigauti ir išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau tinkamas įvertinimas ir konsultacijos yra labai svarbios norint pasirinkti tinkamus papildus pagal jūsų poreikius.
Dažniausiai pasitaikančių klaidų vengimas
Norėdami pagerinti sveikatą, nepasikliaukite vien tik maisto papildais. Per didelis arba neteisingas vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį arba sąveikauti su vaistais. Visada laikykitės rekomenduojamų dozių ir stebėkite savo organizmo reakciją. Maisto papildus naudokite kaip naudingą papildą, o ne kaip greitą sprendimą.
Natūralūs papildai gali padėti suteikti energijos, sumažinti stresą ir atsigauti, kai jie pasirenkami išmintingai ir vartojami kartu su sveikais įpročiais. Tinkamas jų pasirinkimas ir profesionalios konsultacijos užtikrina, kad papildai saugiai palaikytų jūsų fizinio pasirengimo ir psichinės sveikatos tikslus.
