Kaip išlaikyti gyvenimo pusiausvyrą: fizinė forma ir psichinė sveikata

Kad galėtumėte pasakyti, kad jūsų gyvenime yra tinkama pusiausvyra, turite būti geros fizinės, protinės ir emocinės formos. Psichikos sveikatos problemos yra tikros. Liūdna, kaip kai kurie žmonės depresiją ar nerimą laiko pasirinktais jausmais. Tiesą sakant, depresijos ar nerimo jausmas nėra pasirinkimas.

Tai nėra jūsų tiesiog priimtas sprendimas. Tai tiesiog nutinka ir tikrai sunku įveikti jausmą. Ir tai tik du psichikos sveikatos problemų pavyzdžiai, kurie ir toliau kelia nerimą daugeliui gyventojų.

Subalansuoto gyvenimo pasiekimas

Taigi, kas iš tikrųjų yra subalansuotas gyvenimas? Galimybė gyventi subalansuotai reiškia, kad jautiesi ramus. Jūs gyvenate harmoningą gyvenimą. Jaučiatės fiziškai, protiškai ir emociškai stabilūs. Reikia įdėti daug pastangų, kol kas nors ar kažkas gali jus nuvilti arba paveikti neigiamai.

Tačiau pusiausvyra skirtingiems žmonėms gali reikšti skirtingus dalykus. Tai gali būti susiję su šeimos gyvenimu, santykiais ar net karjera.

Pagal straipsnį iš Harvardo sveikatos leidykla:

Pusiausvyrą palaiko ir protas, ir kūnas. Ekspertai kalbėjo ir sakė, kad kūno rengyba yra puikus būdas pagerinti fizinę pusiausvyrą ir padėti jums išlikti ant kojų – tiesiogine to žodžio prasme.

Tačiau jie taip pat pabrėžė, kaip svarbu išlikti protiškai aktyviems, kad smegenys būtų sveikos. Juk protas verčia susimąstyti. Svarbu, kad nenukristų.

Kaip fizinis pasirengimas veikia psichinę sveikatą

Vieniems gali būti lengva išlaikyti fizinę formą, bet kitiems tai gali būti sunku. Taisyklės gana paprastos: gyvenkite aktyvų gyvenimo būdą ir maitinkitės sveikai. Jūs tikrai neprivalote būti sportininkas, kad būtumėte fiziškai pasirengę. Galite tiesiog mankštintis sporto salėje arba tiesiog kasdien bėgioti po apylinkes. Be to, jūs taip pat neprivalote būti mitybos specialistas, kad žinotumėte, kas jums yra sveika. Tiesiog valgykite mažomis proporcijomis ir valgykite daug vaisių ir daržovių.

Fizinis pasirengimas įvairiais būdais veikia psichinę sveikatą. Kai esi tinkamas, jautiesi gerai fiziškai. Tu taip pat gerai atrodai. Tai suteikia pasitikėjimo savimi. Taip pat galite palaikyti geresnius santykius su savo artimaisiais, nes galite užsiimti daugybe veiklos, kai esate fiziškai pasirengę.

Be to, sportuodami suteikiate sau laiko pagalvoti. Šį laiką galite panaudoti maldai ar meditacijai. Kai kurie žmonės nori mankštintis žiūrėdami televizorių; kiti tiesiog klauso muzikos. Turite valandą ar dvi, kurias kasdien galite skirti mankštai. Mankštinantis sunku atlikti kelias užduotis, todėl vienintelis dalykas, kurį tikrai galite padaryti, yra galvoti.

Pagal www.keyforhealth.net

Tiesą sakant, daugelis žmonių gali įrodyti, kad mankšta padeda jiems jaustis geriau protiškai ir emociškai.

Pavyzdžiui, jei išgyvenate širdies skausmą arba bandote atsikratyti darbo, galite sportuoti ir išgyventi visą stresą. Taip, tai veikia!

Tai ne jūsų pasirinkimas, jei jums gyvenime atsitiks blogų dalykų. Tai ne jūsų kaltė, jei jaučiatės prislėgtas ar nerimastingas. Galite jaustis taip, lyg liktų be jokio pasirinkimo, bet jūs visiškai kontroliuojate savo gyvenimą. Galite pabandyti išlaikyti savo gyvenimo pusiausvyrą būdami psichiškai ir fiziškai sveiki tuo pačiu metu.

Ar fiziniai pratimai gerina protinius gebėjimus?

Taip, buvo įrodyta, kad fiziniai pratimai gerina protinius gebėjimus ir skatina bendrą pažinimo funkciją. Reguliarūs fiziniai pratimai suteikia daug naudos smegenims ir psichinei gerovei.

Štai keletas būdų, kuriais fiziniai pratimai gali pagerinti protinius gebėjimus:

1. Patobulinta pažinimo funkcija: Reguliarus pratimas buvo susijęs su pagerėjusia pažinimo funkcija, įskaitant geresnę atmintį, dėmesį ir apdorojimo greitį. Pratimai padidina kraujotaką ir deguonies tiekimą į smegenis, skatina smegenų ląstelių augimą ir ryšį.
2. Pagerėjusi nuotaika ir sumažintas stresas: Pratimai skatina endorfinų, kurie yra natūralios nuotaiką gerinančios cheminės medžiagos smegenyse, išsiskyrimą. Tai taip pat sumažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, gamybą. Įrodyta, kad reguliari mankšta palengvina depresijos, nerimo ir streso simptomus, todėl pagerėja psichinė savijauta.
3. Padidėjęs neuroplastiškumas: Nustatyta, kad pratimai sustiprina neuroplastiškumą, ty smegenų gebėjimą užmegzti naujus ryšius ir persitvarkyti. Tai gali pagerinti mokymąsi, pažinimo lankstumą ir prisitaikymą.
4. Patobulinta smegenų struktūra: Fiziniai pratimai buvo susiję su struktūriniais smegenų pokyčiais, įskaitant padidėjusį tūrį regionuose, susijusiuose su atmintimi ir pažinimo funkcija. Reguliarus pratimas gali paskatinti naujų neuronų augimą, sustiprinti esamus ryšius ir sustiprinti bendrą smegenų struktūros vientisumą.
5. Pagerintas miegas: Įrodyta, kad pratimai pagerina miego kokybę, o tai būtina optimaliai pažinimo funkcijai. Pakankamas ir ramus miegas palaiko atmintį, problemų sprendimo gebėjimus ir bendrą protinę veiklą.
6. Padidėjęs dėmesys ir dėmesys: Nustatyta, kad fizinis aktyvumas padidina susikaupimą ir dėmesį. Tai gali padėti pagerinti koncentraciją ir sumažinti blaškymąsi, leisdama asmenims geriau įsitraukti į pažinimo užduotis ir išlaikyti protinį aiškumą.
7. Sumažėjusi pažinimo nuosmukio rizika: Reguliarus pratimas buvo susijęs su sumažėjusia su amžiumi susijusių pažinimo funkcijų pablogėjimo ir neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga ir demencija, rizika. Fizinis aktyvumas palaiko smegenų sveikatą, nes mažina uždegimą, gerina kraujotaką ir skatina naujų smegenų ląstelių augimą.
8. Patobulinta vykdomoji funkcija: Vykdomosios funkcijos, įskaitant sprendimų priėmimą, problemų sprendimą ir impulsų kontrolę, gali būti patobulintos reguliariai mankštinantis. Pratimai padeda sustiprinti prefrontalinę žievę – smegenų sritį, atsakingą už vykdomąsias funkcijas.
9. Padidėjęs smegenų neurotrofinis faktorius (BDNF): Įrodyta, kad mankšta padidina BDNF – baltymo, kuris palaiko smegenų ląstelių augimą ir išlikimą, gamybą. Didesnis BDNF lygis yra susijęs su geresne pažinimo funkcija ir sumažėjusia psichikos sveikatos sutrikimų rizika.

Svarbu pažymėti, kad pratimų tipas, trukmė ir intensyvumas gali turėti įtakos jo poveikiui protiniams gebėjimams. Tiek aerobiniai pratimai, kaip bėgiojimas ar plaukimas, tiek jėgos lavinimo pratimai parodė teigiamą poveikį pažinimui. Siekite kardio ir jėgos pratimų derinio, kad gautumėte optimalią naudą smegenų sveikatai.

Pagal www.keyforhealth.net

Reguliarūs fiziniai pratimai gali teigiamai paveikti protinius gebėjimus, įskaitant pažinimo funkciją, nuotaiką, susikaupimą ir bendrą smegenų sveikatą. Pratimų įtraukimas į savo kasdienybę gali būti vertinga strategija protiniams gebėjimams stiprinti ir sveiko proto skatinimui.